Branduolinių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Fukušimos reaktoriaus katastrofa dar kartą parodė, kad atominė energetika neišvengiamai susijusi su neapskaičiuojama rizika. Visų pirma akivaizdu, kad sunkius padarinius sukeliančios nelaimės gali įvykti ir labai išvystytos pramonės šalyse.

Todėl Europos Vadovų Taryba nutarė patikrinti Europos branduolinių elektrinių saugą, tuo tikslu atliekant rizikos ir saugos įvertinimus (vadinamąjį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis).

Nors šio testavimo apimtis ir laikotarpis buvo riboti, vis dėlto atliktais bandymais patvirtinta, kad, vertinant pagal keletą svarbiausių saugos kriterijų, visi Europoje esantys reaktoriai turi trūkumų ir visus šiuos įrenginius privalu techniškai tobulinti.

Žalieji laikosi nuomonės, kad gerai parengti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bandymai yra naudingi su branduoline energetika susijusiai rizikai nustatyti.

Šiuo tikslu objektai vietoje turi būti patikrinti iš pagrindų – popierinio modeliavimo neužtenka.

Rimti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bandymai turi apimti visus aktualius rizikos veiksnius, pavyzdžiui, techninių įrenginių senėjimą, teroristų išpuolių keliamus pavojus arba žmogaus klaidos tikimybę.

Mes taip pat įsitikinę, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bandymai naudingi tik tada, kai, jais remiantis, galima padaryti išvadas dėl padarinių. Didelę grėsmę saugai keliančius reaktorius turi būti įmanoma nedelsiant išjungti.

Žaliesiems pavyko užsitikrinti daugumos paramą dėl kelių nereikšmingų reikalavimų. EP narių dauguma pripažino, kad, testuojant nepalankiausiomis sąlygomis, nagrinėjama tik tam tikra ribota rizika, pvz., cunamiai arba žemės drebėjimai.

Jie pritarė, kad kol neįvertinta visų rūšių rizika, negalima užtikrinti visų ES reaktorių saugos.

Mes buvome patenkinti Parlamento reikalavimu, kad branduolinės energijos paslaugų teikėjai patys padengtų atnaujinimo ir tobulinimo darbų išlaidas. Vis dėlto, kadangi Parlamento pozicija dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis buvo teisiškai neprivaloma, išsiaiškinti šiuos aspektus buvo palikta Komisijai ir nacionalinėms saugos institucijoms.

Daugumą EP narių įtikinome jau dabar paskelbti keletą reikalavimų dėl naujos branduolinės saugos direktyvos. Šie reikalavimai apima aplink branduolinę elektrinę esančioms teritorijoms skirtas prevencines priemones ir reikalavimą, kad branduolinėje elektrinėje visada būtų įrengta naujausia saugos technologija.

PPE frakcija ir daugelis ALDE frakcijos narių balsavo prieš žaliųjų branduolinės energetikos srities reikalavimus. Jie pasirūpino, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bandymai virstų branduolinės energetikos pramonės reakreacinėmis pratybomis.

Bandymams jie pritarė tik su sąlyga, kad šie neturės rimtų padarinių: remiantis bandymų rezultatais, nebus galima išjungti nė vieno reaktoriaus.

Bandymai bet kuriuo atveju buvo tik sąlyginės pratybos. Per bandymus nė vienas inspektorius į branduolinę elektrinę neįkėlė nė kojos.

Tikėtasi, kad, naudojant modeliavimą, bus atmesti svarbiausi rizikos veiksniai. Tarp jų – medžiagų nuovargis, lėktuvo katastrofa, karo veiksmai, teroro aktai ir žmogaus klaida.

S&D frakcijos balsai lėmė tai, jog Parlamentas pareikalavo, kad branduolinių elektrinių eksploatuotojai didžiausios tikėtinos avarijos atveju patirtų tik visiškai minimalią finansinę riziką.