Transeuropiniai transporto tinklai ir infrastruktūros finansavimas

Europos transporto infrastruktūroje trūksta daugelio lemiamų jungčių. Todėl kelionės per sienas dažnai būna labiau varginančios negu kelionės valstybės narės viduje, o priežastis dažnai būna trūkstama infrastruktūra, pirmiausia - kelionėms traukiniu.
ES padeda valstybėms narėms finansuoti tarpvalstybinę infrastruktūrą. Tačiau paramos teikimo taisyklės yra blogai apibrėžtos, todėl praeityje buvo panaudota tik nedidelė lėšų dalis. Daugelis regioninių tarpvalstybinių jungčių yra blogesnės būklės negu prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Valstybės narės pirmiausia reikalauja užbaigti brangius prestižinius projektus. O šie projektai dažnai netinkamai prijungiami prie esamos infrastruktūros ir tampa našta mokesčių mokėtojams, nes numatyti biudžetai nuolat viršijami.

Žalieji remiasi prielaida, kad daug mažų infrastruktūros projektų turi didesnį poveikį negu pora didelių. Šiuo metu ES lėšomis finansuojami projektai devyniuose koridoriuose, tarp jų – Liono-Turino jungtis, Brenerio bazinis tunelis ir tunelis per Femernbelto sąsiaurį. Šiems projektams panaudojama didžiausia ES transportui skirto biudžeto dalis. Tačiau daugelyje regionų kelionės laikas gerokai sutrumpėtų įrengus vos kelis šimtus metrų geležinkelio.
Mes nepritariame, kad papildomos lėšos būtų skiriamos greitkelių statybai. Tokiose šalyse kaip Graikija ir Portugalija menkai naudojami greitkeliai jau dabar yra finansinė našta mokesčių mokėtojams.
Infrastruktūros kūrimo taisyklėmis turėtų būti užtikrinta klimatui palanki tvarka ir laikomasi galiojančių aplinkosaugos teisės aktų, pvz., Natura 2000 direktyvos.

Žaliesiems pavyko įtikinti pakankamai EP narių, kad ES infrastruktūros kūrimo taisyklėse reikalingi tvarumo ir išmetamo CO₂ kiekio mažinimo kriterijai.
Sugebėjome pasiekti, kad būtų laikomasi ES aplinkosaugos teisės aktų, pvz., Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos, Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos ir Natura 2000 direktyvos. Taip bus išvengta tokių problemų, kaip Lenkijoje, kuri 2007 m. planavo tiesdama greitkelį „Via Baltica“ užbetonuoti saugomas teritorijas.
Be to, dėl mūsų pakeitimų Parlamentas reikalauja, kad valstybės narės įrodytų, kad jų vykdomi projektai teikia Europos pridėtinę vertę.

Žaliesiems nepavyko įtikinti daugumos, kad būtų laikomasi infrastruktūrai skirtų išlaidų efektyvumo principo. Didieji infrastruktūros projektai buvo palikti vykdyti, taigi iš ES infrastruktūrai skirto biudžeto ir toliau bus remiama mažai projektų, nors jų nauda abejotina, taip pat neužkirstas kelias pavojui dėl pernelyg padidėjusių išlaidų.
Balsavome prieš galutinį tekstą, nes jis buvo visiškai nenuoseklus. Neužtenka deklaruoti tvarumo tikslus, jeigu kartu toliau primygtinai reikalaujama vykdyti devynis akivaizdžiai netvarius projektus.